- Paroda: Vokietijos susivienijimas
- Europos Parlamentas ir tautų apsisprendimo teisė
Jau 1989 m. lapkričio 16 d. į neeilinį posėdį Briuselyje susirinkęs išplėstinis Europos Parlamento biuras išreiškė džiaugsmą dėl Berlyno įvykių ir sienos atidarymo. Ta proga jis priminė, kad palaiko tautų apsisprendimo teisę ir demokratiją.
Po savaitės Europos Parlamento nariai priėmė rezoliuciją, kurioje reikalavo VDR piliečiams suteikti „apsisprendimo teisę“ ir „galimybę būti vieningoje Europoje suvienytos Vokietijos dalimi“. 1990 m. vasario 9 d. Pirmininkas Barón Crespo nuvyko į Rytų Berlyną ir ten susitiko su demokratinių judėjimų vadovais. Ta proga jis visiems pokalbių dalyviams priminė, kad, Europos Parlamento nuomone, Vokietijos ateitis turi būti siejama su Europos Sąjungos ir taiką bei laisvę visoje Europoje užtikrinančios struktūros kūrimu. Dar po savaitės Europos Parlamentas priėmė kitą rezoliuciją, kurioje pripažino visų vokiečių teisę gyventi vienoje valstybėje. Vėliau Europos Parlamento nariai taip pat džiaugėsi, kad 1990 m. kovą įvykusiuose VDR surengtuose pirmuosiuose demokratiniuose rinkimuose laimėjo Vokietijos susivienijimui pritariančios partijos.
1990 m. gegužės 16 d. būtent Europos Parlamente Kancleris Helmut Kohl ir pirmasis demokratiškai išrinktas VDR vadovas Lothar de Maizière kartu pristatė savo šalies ir Europos ateities viziją.
Kalbėdamas apie šį įvykį, Lothar de Maizière jį įvertino kaip istoriškai reikšmingą: „Šią akimirką, galėdamas kreiptis į jus kaip VDR pirmosios demokratinės vyriausybės ministras pirmininkas, esu nepaprastai sujaudintas“, – sakė jis. Paskui tęsė: „Už šiandienos susitikimą turime dėkoti Rytų Vokietijos gyventojams, kurie 1989 m. likimą perėmė į savo rankas. Taikiu keliu jie išsikovojo jiems priklausančias žmogaus teises į demokratiją, laisvę, apsisprendimą ir pagarbą kiekvieno asmens orumui“. Kalbėdamas Europos Parlamento nariams Kancleris Helmut Kohl stengėsi nuraminti dėl Vokietijos susivienijimo galimų padarinių Europos bendrijos institucijų veiklai. „Federalinė vyriausybė visada rūpinosi, kad Vokietijos susivienijimas vyktų išlaikant Europos sistemos stabilumą. Užsibrėžiau tikslą siekti, kad Europos ir Vokietijos suvienijimas vyktų kuo darniau ir kuo labiau laikantis bendro veiksmų plano“.