Istorija
Indėlis į meną ir mokslą
Perskaitykite pasakojimus apie 8 moteris, sukūrusias vienus detaliausių ir tiksliausių augalų vaizdų ir taip įnešusias indėlį tiek į meną, tiek į mokslą, nors ir būta iššūkių, įskaitant ribotas galimybes to siekti.
Berthe Hoola van Noten
Berthe Hoola van Nooten (1817–1892) – olandų botanikos srities menininkė, 1863-1864 metais iliustravusi knygą Fleurs, Fruits et Feuillages Choisis de l'Ile de Java.
1863 metais Briuselyje ji išleido 40 lapų, kuriuose pavaizduotos įdomios Džavos augalų rūšys. Jie buvo skirti Nyderlandų karaliaus Viljamo III žmonai Sofijai Matildai. Ji buvo ištekėjusi už Dirk Hoola van Nooten. Jie kartu keliavo ir Naujajame Orleane įkūrė protestantišką mokyklą mergaitėms. Ji mirė skurde Džakartoje, būdama 74 metų.
Madeleine-Françoise Basseporte
Madeleine Françoise Basseporte (1701–1780) buvo prancūzų tapytoja, gimusi ir mirusi Paryžiuje. Prieš tapdama Karaliaus sodo ir saugyklos karališkąja dailininke – pirmąja šias pareigas užėmusia moterimi – ji specializavosi pastelinių portretų srityje.
Labiausiai Basseporte garsėjo botaninėmis iliustracijomis, paremtomis moksliniu požiūriu, kuriame daugiausiai dėmesio skiriama augalo struktūrai. Ji labai prisidėjo prie kitų menininkių, įskaitant karaliaus Liudviko XV dukteris, švietimo ir praktinio mokymo.
Alida Withoos
Alida Withoos (apie 1661/62–1730) buvo olandų botanikos srities menininkė ir dailininkė, gimusi Amersforte ir apmokyta tėvo. Jos laikais moterų mokymas meno srityje nebuvo įprastas dalykas, tačiau Withoos tapo žymia dailininke, ypač dėl jos botaninių vaizdų.
Ji buvo viena iš daugelio menininkių, tapiusių augalus kaimo sodyboje Vijverhofe meno kūrinių kolekcionierei ir sodininkei Agnes Block. 1687 metais ji nutapė pirmąjį Europoje augusį ananasą.
Johanna Helena Herolt-Graff
Johanna Helena Herolt (1668–1723) buvo XVIII a. botanikos srities menininkė iš Vokietijos, kuri tapyti išmoko iš savo motinos Maria Sibylla Merian.
Ji gerai žinoma dėl gėlių ir botaninių objektų paveikslų, panašių į motinos darbus. Herolt ir jos motina kartu sukūrė daugybę darbų, įskaitant „Surinamo vabzdžius“, kuris ypač išpopuliarėjo. Jos paveikslai yra ryškūs, pasižymintys sodriomis spalvomis ant plono pergamento. Ji žinojo, kaip išdėstyti augalus, kad būtų pasiektas didžiausias poveikis.
Augusta Innes Withers
Augusta Hanna Elizabeth Innes Withers (1792–1877) buvo Anglijos gamtos istorijos iliustratorė, išgarsėjusi tuo, kad kartu su Sarah Drake prisidėjo prie sodininko James Bateman leidinio Meksikos ir Gvatemalos orchidėjos parengimo.
Ji buvo paskirta gėlių tapytoja karalienei ir kūrė karalienei Adelaidei ir karalienei Viktorijai. Be to, ji sukūrė iliustracijų įvairiems leidiniams, įskaitant John Lindley Vaisininkystės žurnalą.
Sarah Anne Drake
Sarah Anne Drake (1803–1857) buvo anglų botanikos iliustratorė, išgarsėjusi savo bendradarbiavimu su John Lindley ir Augusta Innes Withers.
Ji sukūrė daugiau nei 1000 iliustracijų tokiems leidiniams, kaip Edwards Botanikos Registras, James Bateman Meksikos ir Gvatemalos orchidėjos, Nathaniel Wallich Plantae Asiaticae Rariores ir John Forbes Royle Botanikos ir kitų Himalajų kalnų gamtos istorijos sričių iliustracijos.
Jos karjera baigėsi, kai 1847 m. nutrūko Botanikos Registro veikla. Tuomet ji grįžo į Norfolką rūpintis senyvais giminaičiais.
Elisa-Honorine Champin
Elisa-Honorine Champin buvo prancūzų akvarelininkė ir litografė, išgarsėjusi gėlių, vaisių ir daržovių tapyba.
Pirmą kartą savo darbus ji eksponavo prisistačiusi mergautine pavarde Pitet (nuo 1833 iki 1836 metų). 1837 metais ištekėjusi už prancūzų dailininko Jean-Jacques Champin ji pradėjo naudoti jo pavardę. Ji sukūrė daržovių plakatus, skirtus Le Jardin Potager, kuriuos išspausdino Lemercier & Cie, o po to jie buvo naudojami sėklomis prekiaujančios įmonės Vilmorin-Andrieux reklamai.
Frances Elizabeth Tripp
Frances Elizabeth Tripp (1832–1890) buvo britų botanikė, botanikos iliustratorė, filantropė ir rašytoja. Ji parašė dviejų tomų veikalą Britanijos samanos, jų buveinės, aspektai, struktūros ir panaudojimas. Jis pirmą kartą buvo išleistas 1868 m., jį iliustravo Tripp, o nuspalvino Benjamin Fawcett.
Tripp gavo nemažą palikimą iš savo močiutės ir panaudojo jį moksliniams tyrimams ir labdarai, įskaitant paramą Kyrle draugijai, kuri siekė socialinių reformų, taip pat organizacijos National Trust įkūrimui.
Ji mirė 1890 m. Londone nuo širdies smūgio.
